Lapkričio 14 dienos popiežiaus Pranciškaus aukotose šv. Mišiose dalyvavo italų misionierius kunigas Maurizio Pallù, kuriam visai neseniai, spalio mėnesį, teko patirti pagrobimo dramą, beje, ne pirmą, laimei, ir šį kartą pasibaigusią laimingai.
T. Pallù jau trečius metus apaštalavo Nigerijoje ir keliavo į krašto pietus, į Edo valstiją, į spalio 13 dienos Nigerijos paaukojimo Mergelei Marijai iškilmes, kai spalio 12 dieną jo automobilis buvo sustabdytas, o jis pats ir jo bendrakeleiviai nigeriečiai - vienas šeimos tėvas ir viena mergina studentė - priversti vykdyti ginkluotos kriminalinės gaujos nurodymus. Vis tik spalio 17 dienos vakare jie buvo paleisti. Spalio 18-ąją misionieriui sukako 63 metai.
Jo pagrobimas nebuvo išimtis, šiais metais dvasininkai ne kartą tapo kriminalinių susivienijimų taikiniais. Pagrobimai baigiasi įvairiai: kartais pavyksta susitarti dėl išlaisvinimo, kartais sėkmingai suveikia policija, o kartais viskas baigiasi blogiausiu būdu.
Balandžio 18 dieną į pagrobėjų rankas buvo patekęs jėzuitas nigerietis Samuel Okwuidegbe, išlaisvintas po trijų parų. Birželio 18 dieną policijos būrys sėkmingai išlaisvino dviem dienomis anksčiau pagrobtą Imo valstijoje Charlesą Nwachukwu. Deja, dar vieno kunigo, rugsėjo 5-ąją pagrobto t. Cyriacuso Onunkwo, taip pat Imo valstijoje, nepavyko išgelbėti: netrukus buvo rastas jo kūnas. Tačiau policija susekė ir areštavo kriminalinės gaujos narius, kurie teisinosi, kad esą nenorėjo jo nužudyti, tačiau netyčia uždusino. Galiausiai, iki šiol nieko nežinoma apie 2015 rugsėjį dingusį vienuolį ir kunigą Gabrielį Oyaka.
Italų misionierius po pagrobimo buvo sugrąžintas į Italiją, kurioje keliomis progomis pasakojo ką jam teko patirti, pareikšdamas, jog vėl yra pasiruošęs sugrįžti į Nigeriją, nes „dabar yra palankus laikas evangelizavimui“.
Tai, pasak jo, nereiškia, kad jis nebijo ar kad nejautė baimės pagrobimo metu. Labiau priešingai: baimę kėlė vienas itin kraugeriškas, žiaurumu dvelkiantis jį pagrobusios gaujos narys, taip pat mintys apie mirtį. Tačiau šią baimę pranoksta pasitikėjimas Dievu, šventųjų užtarimu ir Dievo Motinos pagalba. Anot t. Pallù, jis yra įsitikinęs dėl maldoje pagrobimo metu iš Mergelės Marijos gautų ženklų. Vieną naktį jis pradėjo melsti Marijos užtarimo, kad įkaitai būtų apsaugoti nuo žiauriojo gaujos nario ir šis iš tiesų kitą dieną gaujos lyderio kažkokiu pretekstu buvo išsiųstas kitur. Pasak misionieriaus, gaujos vadui, kuris vienintelis kalbėjo angliškai, jis taip pat pasakė, kad meldžiasi už jį kaip brolį, be neapykantos.
Jėzuitas Samuel Okwuidegbe, kuris po pagrobimo buvo apiplėštas, sumuštas, išrengtas ir sumuštas, surištas ir partrenktas ant žemės, išgirdo grasinimą: „tave sudeginsime gyvą!“. Baimės tamsybėms apgaubus širdį, pasakojo kunigas, jis pradėjo melstis tyloje, mintimis sakydamas: „Dieve, patikiu tau save, patikiu savo sielą“, pasiruošdamas priimti mirtį. Tačiau nebuvo nužudytas, nes pagrobėjai pradėjo svarstyti apie galimybę gauti pinigų už jo paleidimą. Jie elgėsi laisvai, įžūliai ir ramiai, nes džiunglėse buvo praktiškai nepasiekiami policijai ar kariuomenei. „Nepaliaudamas kartojau visas maldas, - pasakojo jėzuitas. – Prašiau šv. Ignaco užtarimo, kalbėjau Rožinį, Dieviškojo Gailestingumo vainikėlį. Vienu metu pradėjau mintyse niūniooti vieną ganietišką giesme, kurios žodžiai sako – Dieve, prabilk, Dieve kur esi? Giedojau ją savo širdyje ir, staiga, ši giesmė pripildė mane vilties“. Kai pagaliau buvo išlaisvintas, jėzuitas sužinojo apie daugybės žmonių maldą už jį, ir tvirtai tiki, kad be tos maldos būtų likęs „mirties slėnyje“.
Kai italų misionierius Pallù grįžo į namus, jis taip pat sužinojo apie maldą už jį: nuo savo devyniasdešimtmetės mamos iki popiežiaus Pranciškaus. Pastarasis jo paklausė – „kada grįši į Nigeriją?“. „Galbūt gruodžio pradžioje“, - atsakė misionierius, pasakodamas Vatikano radijui apie antradienio susitikimą su popiežiumi. (Vatikano radijas)
